Istorijos

Kas yra „F“ yra Robertas Allenas Zimmermanas? — 2025

Kokį Filmą Pamatyti?

Savaitės Diena:

Žanras:

Tipas: Filmas Serija

Bobas Dylanas, taip, BOB DYLAN!

1941 m. Gegužės 24 d. Bobas Dylanas (g. Robertas Allenas Zimmermanas) yra amerikiečių dainų autorius, dainininkas, tapytojas ir rašytojas. Jis daugiau nei penkis dešimtmečius buvo įtakingas populiariojoje muzikoje ir kultūroje. Didžioji dalis švenčiausių jo kūrinių atsirado 1960-aisiais, kai jo dainos kėlė socialinius neramumus. Ankstyvos dainos, tokios kaip „Blowin’ in the Wind “

Pūtimas vėjyje

Kiek kelių turi eiti žmogus
Prieš vadindamas jį vyru
Kiek jūrų turi plaukti baltas balandis
Kol ji miega smėlyje
Taip, „n“, kiek kartų turi skristi patrankos kamuoliai
Kol jie visam laikui nebuvo uždrausti
Atsakymas, mano drauge, pučia vėją
Atsakymas - pučia vėjas Taip, „n“, kiek metų gali egzistuoti kalnas
Kol jis nėra nuplautas prie jūros
Taip, „n“, kiek metų gali egzistuoti kai kurie žmonės
Prieš jiems leidžiant būti laisviems
Taip, „n“, kiek kartų žmogus gali pasukti galvą
Ir apsimesk, kad jis tiesiog nemato
Atsakymas, mano drauge, pučia vėją
Atsakymas - pučia vėjas Taip, „n“, kiek kartų žmogus turi pakelti akis
Jam dar nespėjus pamatyti dangaus
Taip, „n“, kiek ausų turi turėti vienas vyras
Dar negirdėdamas, kaip žmonės verkia
Taip, „n“, kiek reikės mirčių, kol jis sužinos
Kad per daug žmonių mirė
Atsakymas, mano drauge, pučia vėją
Atsakymas - pučia vėjas

Viskas baigta

„The Times They Are a-Changin“ tapo piliečių teisių judėjimo ir antikarinio judėjimo himnais.

„The Times They Are-Changin“

Ateik susirinkti aplink žmones
Kur bebūtum klajoti
Ir pripažink, kad vandenys
Aplink tu užaugai
Ir sutikite tai netrukus
Būsi permirkęs iki kaulų
Ir jei jūsų kvėpavimą jums verta išsaugoti
Tada geriau pradėk maudytis, arba paskęs kaip akmuo
Kartais jie yra „Ateik“ rašytojai ir kritikai
Kas pranašauja tavo rašikliu
Ir užmerk akis
Šansas daugiau nepasikartos
Ir nekalbėk per anksti
Nes ratas vis dar sukasi
Ir nėra kam pasakyti, kad tai įvardija
Pralaimėjusiam bus vėliau pergalė
Nes jie keičiasi. Ateikite senatoriai, kongresmenai
Prašau atkreipti dėmesį į skambutį
Nestovėkite tarpduryje
Neužblokuokite salės
Nes tas, kuris susižeidžia
Bus tas, kuris užstrigo
Mūšis lauke siautėja
Netrukus ji supurtys jūsų langus ir barškins jūsų sienas
Tais laikais, kai jie keičiasi Ateik motinos ir tėčiai
Visoje žemėje
Ir nekritikuok
Ko negali suprasti
Tavo sūnūs ir dukterys
Nepriklausote nuo jūsų įsakymo
Jūsų senasis kelias greitai sensta
Prašau išeiti iš naujojo, jei negalite numoti ranka
Sukelkite jų keičiamą laiką
Prakeiksmas, kurį jis meta
Dabar lėčiausias
Vėliau bus greita
Kaip dabar
Vėliau praeis
Tvarka greitai blėsta
Ir pirmasis dabar bus paskutinis
Priežastis, kada jie keičiasi

„Pinterest“

Palikęs pradinę Amerikos liaudies muzikos atgimimo bazę, 1965 m. Įrašytas šešių minučių singlas „Like a Rolling Stone“ išplėtė populiariosios muzikos spektrą.

stymie maži niekšai dabar

Kaip riedantis akmuo

Kažkada jūs taip gerai apsirengėte
Mėtė bomžą centą geriausiu metu, ar ne?
Žmonės vadina „saugokis lėlė, tu privalai nukristi“
Jūs manėte, kad jie visi jus juokauja
Anksčiau juokdavotės
Visi, kurie lakstė
Dabar tu kalbi ne taip garsiai
Dabar neatrodai toks išdidus
Apie tai, kad turite valgyti kitą valgį. Kaip tai jaučiasi, kaip jaučiasi?
Būti be namų
Kaip visiškai nežinoma, kaip riedantis akmuo Ahh, kurį nuėjai į geriausias mokyklas, gerai, panele Lonely
Bet jūs žinote, kad anksčiau joje suliejote tik sultis
Niekas niekada jūsų nemokė, kaip gyventi lauke
O dabar teks prie to priprasti
Jūs sakote, kad niekada nedarote kompromisų
Su paslaptingu trampu, bet dabar supranti
Jis neparduoda jokių alibių
Kai spoksoji į jo akių vakuumą
Ir sakykite, ar norite sudaryti sandorį? Kaip jaučiasi, kaip jaučiasi?
Būti savo, be krypties namo
Visiškas nežinomybė, kaip riedantis akmuo Ah, niekada neatsisukote, kad pamatytumėte susiraukusius
Ant žonglierių ir klounų, kai jie visi tau padarė triukus
Niekada nesupratai, kad tai nėra gerai
Jūs neturėtumėte leisti kitiems žmonėms už jus spardytis
Anksčiau jūs važiavote ant chromuoto žirgo su savo diplomatu
Kas ant savo peties nešiojo Siamo katę
Ar nesunku, kai tai atradai
Jis tikrai nebuvo ten, kur yra
Po to, kai jis iš jūsų paėmė viską, ką galėjo pavogti, kaip tai jaučiasi, kaip jaučiasi?
Turėti savo, be krypties namo
Kaip visiškai nežinoma, kaip riedantis akmens Ahh princesė ant bokšto ir visi gražūs žmonės
Jie visi geria, galvodami, kad tai padarė
Keičiasi visomis brangiomis dovanomis
Bet geriau pasiimk savo deimantinį žiedą, geriau užleisk jį mažute
Anksčiau buvote toks linksmas
Napoleone skudurais ir kalba, kurią jis vartojo
Eik pas jį, kai jis tau skambina, tu negali atsisakyti
Kai tu nieko neturi, tu neturi nieko prarasti
Dabar esate nematomas, neturite paslapčių, kurias galėtumėte nuslėpti. Kaip tai jaučiasi, o kaip tai jaučiasi?
Būti savo, be krypties namo
Kaip visiškas nežinomybė, kaip riedantis akmuo

Dylano žodžiai apima daugybę politinių, socialinių, filosofinių ir literatūrinių įtakų. Jie nepaisė esamos pop muzikos konvencijos ir kreipėsi į augančią kontrkultūrą.

Beldžiant į dangaus vartus

Mama, nuimk nuo manęs šį ženkliuką
Nebegaliu juo naudotis
Jau tamsu, per tamsu matyti
Jaučiuosi tarsi beldžiuosi į dangaus duris Beldžiu, beldžiu, pasibeldžiu į dangaus duris
Trankyti, trankyti, pasibelsti į dangaus duris
Trankyti, trankyti, pasibelsti į dangaus duris
Trankyti, trankyti, pasibelsti į dangaus duris Mama, padėk mano ginklus į žemę
Nebegaliu jų nušauti
Tas ilgas juodas debesis ateina žemyn
Jaučiuosi tarsi beldžiuosi į dangaus duris Beldžiu, beldžiu, pasibeldžiu į dangaus duris
Trankyti, trankyti, pasibelsti į dangaus duris
Trankyti, trankyti, pasibelsti į dangaus duris
Trankyti, trankyti, pasibelsti į dangaus duris

Ponas Tamborino žmogus

Ei, pone Tamburino žmogau, grok man dainą
Nesu mieguista ir nėra vietos, kur eisiu
Ei, pone Tamburino žmogau, grok man dainą
Džiunglėjusio rytdienos metu aš ateisiu paskui tave, nors žinau, kad vakarais imperija grįžo į smėlį
Išnyko iš mano rankos
Paliko mane aklai čia stovėti, bet vis tiek nemiegojau
Mano nuovargis mane stebina, esu firminis ant kojų
Neturiu su kuo susitikti
Ir senovės tuščia gatvė yra per mirusi, kad sapnuočiau Ei, pone Tamburino žmogau, paleisk man dainą
Nesu mieguista ir nėra vietos, kur eisiu
Ei, pone Tamburino žmogau, grok man dainą
Džiunglėjusio ryto aš ateisiu paskui tave. Pasiimk mane į kelionę savo stebuklingu besisukančiu laivu
Mano pojūčiai buvo atimti
Gegužės rankos nejaučia sugriebti
Mano pirštai per nutirpę, kad galėtų žengti
Palaukite, kol klaidžioja mano batų kulnai
Esu pasirengęs eiti bet kur, esu pasirengęs išblėsti
Į mano paties paradą
Išmeskite savo šokio burtus mano keliu, pažadu eiti pagal jį Ei, pone Tamburino žmogau, paleiskite man dainą
Nesu mieguista ir nėra vietos, kur eisiu
Ei, pone Tamburino žmogau, grok man dainą
Žvangančio rytdienos metu aš ateisiu tave sekti
Tai nėra skirta niekam
Tai tiesiog pabėgimas
Bet dangui nėra jokių tvorų
Ir jei girdite neaiškius pėdsakus praleidžiant rimo ritės
Savo tamburinu laiku
Tai tik nuskuręs klounas už nugaros
Aš nemokėčiau jokio proto
Tai tik šešėlis, kurį matai, kad jis vejasi Ei, pone Tamburino žmogau, grok man dainą
Nesu mieguista ir nėra vietos, kur eisiu
Ei, pone Tamburino žmogau, grok man dainą
Džiunglėjusio rytdienos metu aš ateisiu paskui tave. Imk mane dingti pro proto dūmų žiedus
Žemyn ūkanotų laiko griuvėsių
Toli užšalę lapai
Vaiduokliai išsigandę medžiai
Išėjo į vėjuotą suolą
Toli gražu ne sukaustytas beprotiškas liūdesys
Taip, šokti po deimantiniu dangumi
Viena ranka mojuodama laisvai
Apsuptas jūros
Apsuptas cirko smėlio
Su visa likimo atminimu
Varomas giliai po bangomis
Leisk man pamiršti šiandieną iki rytojaus. Ei, pone Tamburino žmogau, paleisk man dainą
Nesu mieguista ir nėra vietos, kur eisiu
Ei, pone Tamburino žmogau, grok man dainą
Žongliruojant rytui, aš eisiu paskui tave

Bobas Dylanas yra vienas įtakingiausių 20-ojo amžiaus dainininkų ir dainų autorių, kurio karjera prasidėjo 6-ojo dešimtmečio pradžioje dainomis, kuriose aprašytos socialinės ir politinės problemos.

Keletas populiariausių jo dainų: